Kad ir kaip kvaila būtų

Taaaip, mąstau apie gyvenimą. O tai daryti dažniausiai priverčia kažkam atsitikus - įvykiui ar iš žmogaus lūpų išsprūdusiems žodžiams. Tikėtai ar netikėtai. Viskas turi savas pasekmes. Štai dabar sėdžiu, žiūriu į kompiuterio ekraną ir galvoju, kad šis paveiksliukas puikiai atitinka įvykių, kurie nutinka mūsų gyvenimuose, prasmę, žmonių, kurie pasirodo tam tikru metu, tam tikroje vietoje, paskirtį. Viskas atrodo lyg sudėliota įvykių dėlionė, lyg taip ir turėtų būti, o ne kitaip. Kartais tai visiškai man nepatinka, bet kartais aš to negaliu pakeisti, kad ir kaip norėčiau. Bet visgi būna atvejų, kai tereikia noro ir pasirodo, kad viskas gali būti nuspalvota visai kitomis spalvomis. Bet grįžtant prie to, kas nuo manęs nepriklauso, raštiškai, nekonkrečiai dėkoju visiems pasirodžiusiems, mylėjusiems, atnešusiems naujos patirties, išgyvenimų, padėjusiems, ar atvirkščiai, juk be viso to nebūtų įdomu. Pripažįstu, kartais būna sunku, bet kaipgi būtų be to? Nuobodu, tiesiog nuobodu...