Myliu myliu modeliną!

Sagė paukštukas

Geltoni karoliai

Auskarai lašai

Sagė katukas

Pakabukas  karuselė

Nuostabus tas modelinas (kitaip polimerinis molis)! Iš jo galima išlipdyti bet kokios spalvos, bet kokios formos figūrėlę, tačiau sunkiausia padaryti antrą tokią pačią, išskyrus tuos atvejus, kai naudojamos formelės. :)

Atsipalaidavimas

Papuošalų darymas - pats geriausias ir maloniausias poilsis, neskaitant to poilsio, kai galima gulėti balto smėlio paplūdimyje, kur atsiveria vaizdas į žydrą vandenį. :)
Taigi čia keli nauji papuošalai:

Gimtadienis SUPER!

Šiemet turėjau laaabai įsimintiną gimtadienį. Vien sveikinimai truko 3 dienas... Ir nustebino bei paliko didžiulį įspūdį brangūs žmonės. O situacija tokia: mylimiausias žmogus vežasi į kaimą šiaip sau reikalais ir leidžia suprasti, kad nežino, kada mano gimtadienis, liepdamas sugalvoti, ko noriu dovanų, atvažiavus prie bokšto, sako, kad lipam laiptukais į tą bokštą. O ten žiūriu - netikėčiausia staigmena - saldumynai, gėlės, šampanas... Ir dar maždaug po pusvalandžio atvažiavo keletas draugų!
Niekuomet nesitikėjau nieko panašaus, bet tikriausiai dėl to įsūdis buvo toks stiprus. Labai malonu vis prisiminti tą vaizdą, kuris laukė manęs apžvalgos bokšto viršuje, ir patirtą jausmą, visa tai pamačius...

Pavasariukas

Jaučiu, kaip pavasarinės nuotaikos pradeda belstis į mano minčių duris. O tai geriausiai išreiškia mano rankų darbas - papuošalai. Juose atsiskleidžia bent jau didžioji dalis tuo metu galvoje besisukančių minčių. :)

Apyrankė - pats pats šviežiausias ir naujausias kūrinukas, pareikalavęs neįprastai daug darbo, pastangų ir atėmęs pirštukų švelnumą, :D todėl labai džiaugiuosi jos galutiniu variantu.

Jodi Picoult "Susitarimas"

Sergu, nuobodu, nėra kuo užsiimti. Ir štai draugė parašo, kad per kelias dienas perskaito nerealią knygą. Na, ir ką? Noriu ir aš!
Galiu pasakyti tik tiek, kad tai nuostabiai įspūdinga knyga. Neįtikėtinai įtraukianti. Pradėjus skaityti labai sunku atsitraukti. Istorija apie meilę, užsimezgusią dar būnant kūdikystės amžiuje. Daugelis knygos vietų sugraudina turbūt ne tik tuos, kurie turi super jautrią širdį. Teisingi ir neteisingi kaltinimai, intriguojantys įvykiai, visko išaiškinimas - viskas savo vietoje. Perskaičiusi pirmuosius skyrius nė nebuvau pagalvojusi, kad tokia linkme pasisuks įvykiai. Tačiau visko gyvenime pasitaiko...
Dar ir dabar, praėjus nemažai laiko, įspūdžiai išliko labai stiprūs. Manau, kad autorė turi tokią gyslelę, kurios pagalba knygos paverčiamos nepaprastomis.

Motyvacija

Išlaisvinti save - geriausias sprendimas

Kad ir ką sakytų kiti... Reikia neklausyti... Neklausyti kitų žmonių... Klausyti tik savęs. Savo širdies. Savo jausmų. Mes patys turime priimti sprendimus ir nebijoti. Dažnai bijome ką pasakys kiti. Ką pagalvos kiti. Bijome sulaukti žodžių. Įžeidimų, stumimų. Žmonės visada randa prie ko prikibti ir sugeba mus nuteikti. Tada paleidžiame savo laimę, savo meilę. Atsisakome savo džiaugsmo. Elgiamės kaip robotai. Robotai, kuriems aiškina kiti žmonės kaip elgtis, o mes klausome ir darome..Myli? PASAKYK. Patinka? PARODYK. Reikia nebijoti... Daryti tai, ką norime daryti. Daryti tai, kas mums atrodo geriausia, kad ir kokie būtų skaudūs kitų žmonių įžeidinėjimai. Kitų nuomonė... Žmonės tokie yra, jie visada teisia, nežinodami tiesos. Nuteisia mus nepagalvodami kaip jaučiamės mes. Reikia susidaryti savo nuomonę, ir neklausyti kitų. Norint būti laimingam, turime būti DRĄSŪS, nedaryti visko pagal kitus. Nepatinka kitiems tau artimas žmogus? VELNIOP. Svarbu tau gera būti su juo. Visada reikia pačiam spręsti už save. Nebijoti... Nori apkabinti? Apkabink. Nori pabučiuoti? Pabučiuok. Nori parašyti? Rašyk. Niekas kitas to už mus nepadarys. Visada patys renkamės savo kelią ir gyvename savo gyvenimą, tad ir spręsti reikia už save, neleisti to daryti kitiems. Nes mūsų gyvenimo kiti nenugyvens. Tavo gyvenimas yra tavo, ir turi daryti viską, kad jaustumeis laimingas TU, o ne kiti!

Superiniai žodžiai! Tikrų tikriausia teisybė! Nežinau, kas šio teksto autorius, bet manau čia ir yra gero, laimingo ir kokybiško, jei taip galima pasakyti, gyvenimo receptas.

Kiekviena mergina nori jaustis saugi. Nebūtinai fizine prasme. Labiausia morališkai. Tas saugumo jausmas, kad viskas yra ir bus gerai, jeigu nutiktų net ir pats baisiausias dalykas, leidžia atsipalaiduoti. O gyvenant nesinori jausti jokios įtampos: nei dėl savęs, nei dėl mokslų, nei dėl artimųjų, nei dėl vaikino, nei dėl bet kokio kito dalyko. Tai priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo aplinkinių, supančių mus.
Tačiau retas žmogus, galbūt greičiau net nei vienas, yra visapusiškai užtikrintas. O tai ir yra blogiausia, bet dėl to ir turime kiekvienas siekti gerovės sau, neužmiršdami kitų.
Kiekvienas atėjęs į mūsų gyvenimą palieka kažką išskirtinai savo, kartais gal nelabai reikšmingo ir pastebimo, bet tikrai palieka ir analizuodami save, kitus galime pastebėti beveik viską. Nors gal tie, kurie mažiausiai galvoja, ir yra laimingiausi.
Didžiausia tiesa ta, kad visi savaip suprantame pasaulį ir savaip gyvename savo vienintelį ir nepakartojamą gyvenimą!

Gal kaltas ruduo?

Ką galvoti ir ką jausti žmogui, kuris yra visas gyvenimas ir staiga sugalvoja, kad nežino pats ko nori.

Labai skaudu, kai pasako tokių dalykų, apie kuriuos nė nebūčiau pagalvojus.

O jeigu sužinai, kad jokios meilės nebuvo, kad buvimas kartu - tai tik pripratimas.

Išvis išsiskyrimas su bet kokiu žmogum yra nemalonus, bet ypač su tuo, kurį myli, ar bent jau taip atrodo.

Tuomet nieko nesinori daryti, apie nieką galvoti.

Bet kai nėra net kalbėjimo, kas nutiko, kodėl taip, tada dar sunkiau viską suprasti ir susigaudyti savo mintyse.

Tikriausiai tokias situacijas išgyvena visi iki vieno. Kas anksčiau, o kas vėliau...