Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad mano nervai labai silpni. Ne visada, bet dažnai. Per daug galvoju arba, kai kuriais atvejais, per mažai, labai lengvai susierzinu, pergyvenu net ir dėl nereikšmingų dalykų, o ką jau kalbėti apie svarbius.. Įdomu, ar tai yra paveldima, ar tai lemia aplinka, žmonės ir panašiai.
Taip ir nežinau, nuo ko tai priklauso - ar nuo mėnulio fazės, ar PMS, ar tiesiog nuo iš kažkieno išgirstų žodžių ar padarytų veiksmų... Variantų yra. Ir turbūt vienu ar kitu metu visi tinka. Viskas būtų gerai, jei tai nekenktų sveikatai ir daiktams, pavyzdžiui, telefonams ar kitiems po ranka pasitaikiusiems. Nors šiaip ačiū Dievui, kad po visokių susinervinimų dar nieko labai blogo nenutiko.
Ką darau, kai man būna taip blogai? Daug verkiu. Labai garsiai klausausi muzikos. O jeigu nenusiraminu vis tiek, išgeriu lašiukų. Jie padeda geriausiai.
Dabar dar pagalvojau, kad nusiraminimui būtų gerai imtis kokios veiklos, bet iš dalies negerai, nes jeigu nepasisektų taip, kaip norisi, susinervinčiau ir supykčiau dar labiau nei prieš tai. Taigi išvada, kad geriau nedaryti kažko, kas gali nepasisekti. :D O geriausia nesinervinti!
